suosti

suosti
1 suõsti, -ia, -ė 1. tr. KI659,704, K, Jn, Rtr, Š, BŽ20,106,179, NdŽ, KŽ, OGLI197,274, Rt, Kv kelti rūpesčių, varginti, kankinti, kvaršinti galvą: Suosti, galvą sukti, krimsti, atilsio neduoti I. Nesuõsk tu mun galvos kaip pikta sėkla! Slnt. Vaikai suõsia motyną per dieną KII117. Tie paukščiai rėkia, šokinėja nuo vienos šakelės ant kitos, pykstasi, riejasi, vienas kitam galvą suosia J.Jabl. Kasymasis kas valandą pakaušio rodė, kad jįjį suosė kažkokia mintis rš. Mokytiniai draudė motinas, idant su savo vaikais nebsuostų nuvargusio Viešpaties M.Valanč.
suostinaĩ adv. Slnt. | refl. J, Šv: Darbo senis nebedirba, o šeimynai ir suõsas par dienas Kv. Jas (vėles) tildydamys vaišino, idant pavalgiusios nurimtum ir nebsuostumias S.Dauk.
2. tr. BŽ120, DŽ1 įkyriai prašyti, kaulyti: Negali anam neduoti: suõs, suõs ir vis tiek išsuos Slnt. Man reiks gerai suõsti, kol aš išprašysiu J.Jabl. | refl.: Suosas kaip ubagas prie šventoriaus vartų J.Jabl. Suõsas ir suõsas Elena, kad anai jupkikę išausčiau Kv. 3. intr. Gd, Šts, Ms, Slnt verkšlenti, zirzti, niurnėti: Ana suõsa ir suõsa, zyza ir zyza – negali išmanyti, kas anai yra Lnk. | refl.: Tas tavo vaikas, mun rodos, serga, kad teip suõsas Brs. Neduodi vaikuo valgyti, ir suõsas Plt. Vaikas suõsas – miego nora Brs. Tas muno vaikas suõsdamos vien – bene dantys dygsta Brs. Suõskis nesuõsęs[is], o gausi par pasturgalį Brs. Tas žmogus suõsas i suõsas – neįtiksi niekaip Plt. 4. refl. I, G113, Rtr, Š, BŽ20, OGLI198, NdŽ rūpintis, nerimauti, vargti, krimstis: Ans jau pakinkys, tu nesuõskias JII,XXXVIpsl. Ko čia su tais bekonais reik teip suõsties – pavasari galėtumi parduoti grūdų Grg. Kas čia gali taip suostis su vaikais! Pč. Mano nuomone, dabar ne metas rašybos dalykais suosties K.Būg. Senės skraido, suosias, pluša apie vaikus J.Jabl. Klebonai nenorėjo suosties, nė rūpinties pavargėliais M.Valanč. | Tad nurimk, širdie besote, – tau nuo amžių skirta suostis rš. 5. intr. J, BzF174, KŽ, Vkš, Prk delsti, gaišti, krapštytis: Nesuõsk, kad prašo, ir eik! Dr. | refl.: Žmonės ... netur iki paskutiniosios dienos delsti (suostis) TP1881,50. 6. refl. verstis, manytis, stumtis (gyvenime): Ropučių teip mažai teturėjau, suosiaus, šiaip teip išsisuosiau Grg. 7. refl. Tv kivirčytis. \ suosti; įsisuosti; išsuosti; nusuosti; pasuosti; prisuosti; susisuosti; užsuosti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • suosti — suõsti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suošti — suõšti vksm. Sùošė girià …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suošti — suõšti, ia, sùošė intr. suūžti, sušniokšti, sušlamėti: Sùošė giria, i pradėjo lyt Gs. Neilgai trukus, taip suošė eglės, kad mergytei per kūną šiurpas nuėjo Mš. ║ kalbant apie žmonių balsus: Susirinkusieji suošė tarsi vienas pailsęs žmogus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suosti — 2 suõsti, ta, suõdo žr. suodėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasuosti — 1 pasuõsti, ia, pàsuosė 1. intr. Ser kiek suosti, kankinti. | refl. Ser. 2. refl. pasirūpinti: Pasisuõsk man atrašyti atrašą J. suosti; įsisuosti; išsuosti; nusuosti; pasuosti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suosimas — suosìmas sm. (2) KII110, K, BŽ120, NdŽ, KŽ, suosimas (1), suosimos ind. I 1. Rtr, Ser → 1 suosti 1: Nu tokio Jono suosimo, neparprašomas niekaip! Kal. | refl. Ser, NdŽ. 2. refl. Ser, NdŽ → 1 suosti 4 (refl.) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sūstis — sū̃stis, iasi, ėsi 1. žr. 1 suosti 2 (refl.): Nesūskis, vaike, kai turėsu laiko, ir duosu Akm. 2. LKKXVII100, Mžk, Pj žr. 1 suosti 3 (refl.): Sūsės, sūsės ta muno mergelė – negavau par visą naktį nė akių sudėti Sd. Ko čia teip sūsys, vaikali?… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsuosti — 2 apsuõsti intr. apsitraukti suodžiais, aprūkti: Dirbdamas apsuostì Mrj. Apsuõsta berūkinant lašiniai [kamine] Gs. Slinks tas traukinys su pilkšvais, vienodai apsuodusiais vagonais rš. suosti; apsuosti; įsuosti; susuosti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atošti — atõšti, ia, àtošė intr. atūžti, atšniokšti: Kap àtošė viesula, kap įsisuko į darželį, tai visas kvietkas išmankė, išvartė Plv. Išėjom grėbt šieno, o čia jau lytus nuo girios atõšia Gs. Vėjas atošia nuo pušyno rš. ošti; atošti; nuošti; paošti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • balzginti — 1 bal̃zginti, ina, ino, balzginti 1. intr., tr. Kb, Kls, Sdk belsti, trankyti: Nueik, pažiūrėk, kas ten už durų bal̃zgina Dsm. Bal̃zgina kas į duris Lš. Ką ten balzgini su puodais? Ds. Balzgina vėjas langus Ds. | refl.: Nesibal̃zgink tep – tėvą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”